Dantų šaknų kanalų gydymas

Endodontinė (dantų šaknų kanalų) procedūra atliekama, gydant danties nervinės struktūros dalį. Norint suprasti endodontinį gydymą, pravartu žinoti danties anatominę struktūrą. Danties anatomiją sudaro emalio sluoksnis, po juo esantis dentinas ir minkštoji dalis, vadinama pulpa. Ją sudaro kraujagyslės, nervai, jungiamasis audinys. Pulpa tęsiasi nuo danties vainiko iki šaknies viršūnės (apekso), kuri jungiasi su aplink šaknį esančiais audiniais.

Endodontinis gydymas reikalingas, kai pulpa yra infekuota arba paveikta uždegimo. Infekciją ar uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai: dažniausiai negydytas gilus kariesas, neteisingas, nekokybiškas karieso gydymas ir plombavimas, patologinis dantų nusidėvėjimas ar ilgalaikis traumuojantis dirginimas. 

Dažniausiai pulpos uždegimas vystosi be išreikštos simptomatikos. Kai procesas neskausmingas, jis vystosi nepastebimai iki visiškos pulpos nekrozės (suirimo), to pasekoje infekcija būna didesnė ir reikalingas ilgesnis gydymas. Besimptomę eigą dažniausiai turi lėtiniai pulpos uždegimai (veikiantys ilga laiką: aukšta plomba, vainikėlis, nepilnai sugydytas kanalas). Esant lėtinei stadijai, žmogus gali nieko ir nejausti, tačiau paūmėjimą lydi skausmas, galimas tinimas. Šiam procesui užsitęsus, kartais tenka dantį pašalinti.

Požymiai rodantys, kad reikalingas endodontinis gydymas:

  • savaiminis maudžiantis danties skausmas
  • priepuolinis skausmas
  • dantų jautrumas karščiui ar šalčiui
  • danties spalvos pokyčiai (patamsėjęs dantis)
  • ūmiais atvejais – staigus skausmas, plėšiantis, dantis iškeltas, atrodo lyg pakeltas, skauda sukandant, prisiliečiant liežuviu
  • prieš dantų protezavimą (jeigu yra indikacija)

Endodontinis pergydymas:

Pasitaiko atveju, kuomet po atlikto endodontinio gydymo išsivysto komplikacijos.  Tokiu atveju, dantį būtina endodontiškai pergydyti.

Pergydymo metu sena kanalo plombinė medžiaga yra pašalinama, kanalai chemiškai-mechaniškai apdorojami, dezinfekuojami ir iš naujo užplombuojami.

Danties šaknų pergydymas reikalingas ir tais atvejais, kai dantį planuojama protezuoti arba atlikti kitą sudėtingą restauraciją.

Endodontinio gydymo tikslas – sunaikinti mikroorganizmus šaknies kanalų sistemoje ir apsaugoti dantį bei aplinkinius audinius nuo infekcijos. Tam tikslui šaknies kanalas turi būti išvalytas ir hermetiškai užplombuotas.

Endodontinio gydymo (pergydymo) etapai:

  • Apžiūra, kurios metu gydytojas odontologas įvertina paciento burnos ertmės būklę bei nusiskundimus
  • Atliekamas radiologinis ištyrimas, kurio metu įvertinama dantų šaknų kanalų pažeidimo lygis ir numatomos gydymo galimybės
  • Infekuotų, uždegiminiu ir nekrotinių audinių pašalinimas iš danties šaknies kanalų
  • Hermetiškas ir tikslus kanalų užplombavimas specialia plombine medžiaga (gutaperča) 
  • Danties atstatymas plombine medžiaga, o esant dideliam danties vainiko defektui protezuojamas karūnėle

SVARBU ŽINOTI: Kelias dienas po gydymo galite jausti maudimą, dantis gali būti lyg pakeltas, ypatingai jei jautėte skausmą iki gydymo. Skausmą galima numalšinti, naudojant gydytojo paskirtus vaistus. 

Dažnai pacientams kyla klausimas kodėl reikalingos kelios rentgeno nuotraukos endodontinio gydymo metu. Radiologinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių tyrimų endodontijoje. Šis tyrimas reikalingas:

  •  ligų diagnozės nustatymui (prieš gydymą);
  •  šaknies kanalo ilgio nustatymui (gydymo tikslumui);
  •  kanalų plombavimo kokybės įvertinimui (po kanalų plombavimo, po gydymo);
  •  endodontinio gydymo efektyvumo įvertinimui (gydymo metu);
  •  endodontinio gydymo komplikacijų nustatymui ir t. t.

Nors technologijos žengia i priekį, reikia neužmiršti, kad nesėkmingo gydymo tikimybė išlieka, todėl rekomenduojama po gydymo toliau bendrauti su gydytoju, kad būtų įmanoma stebėti gydytus dantis ar užkirsti kelią gresiančioms infekcijoms, norint išvengti kitų dantų endodontinio gydymo. 

Tavo odontologijos centre medicinos paslaugas galite įsigyti išsimokėtinai su medlizingas.